Soliaris

Temos pavadinimas: Soliaris Pir. 12 15, 2008 1:52 am

NORIU ŽINOTI (Feat. Sel ir Greta)

Greta:
Sukroviau tikėjimą į savo lagaminus,
Sudėjau gyvenimą, maniau, tokio nebebus.
Norėjau nebekentėt, norėjau nebemylėt,
Galėjau tik neskubėt, bet jau per vėlu, per vėlu...

Noriu žinot, ką tu jautei, kai išėjau be minties sugrįžti.
Noriu žinot, ką tu jautei, kai palikau be vilties sugrįžti.

Soliaris:
Ištryniau tik žinutes, jose laimės neradau.
Norėjau, tačiau tavęs ištrinti nepajėgiau...
Sakyk, ar matyt sunku, sakyk ar žinot sunku,
Kad griūna pasaulis man, kad jau per vėlu, per vėlu?..

Noriu žinot, ką tu jautei, kai išėjai be minties sugrįžti.
Noriu žinot, ką tu jautei, kai palikai be vilties sugrįžti.

Greta:
Bet nubudau iš nevilties, bet pakilau iš nebūties,
Bet sugrįžau iš tamsios nakties ir vėl prašau tavęs:
Leiski mylėt ir vėl karštai, leiski tikėt tavim šventai,
Leiski gyvent ir vėl aklai tik tavo glėbyje...

Sel:
Aš taip norėčiau žinoti, kur tu,
Pamirštu spalvą tavo akių.
Aš taip norėčiau sutikti saulę su tavim,
Aš taip norėčiau būti tavo viltim.

Galbūt tai jūra, galbūt žvaigždės, galbūt aukščiau,
Galbūt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau.
Turbūt tai viskas, ko aš noriu ar ką aš jaučiu,
Ko laukiu aš, kuo aš gyvenu, gyvenu...

Noriu žinot, ką tu jauti, kai sugrįžau be minties išeiti.
Noriu žinot, ką tu jauti, kai atėjau niekad nepalikti.

Temos pavadinimas: Re: Soliaris Antr. 09 22, 2009 3:12 pm

Tėve, tėve...

Tėve, tėve, aš bijau, rankos leidžias žemyn,
Tėve, to ką mums davei, atleisk, nemokėjom išsaugot.
Tėve, tėve, aš bijau, žmonės netiki manim ir meile,
Aš ėjau ir sustojau vėl, tėve, tėve, aš bijau.

Nauji laikai, svetimi draugai, pasaulis taip žemai,
Pažvelk, juk tu žinai, kas mums ne taip?
Kas dar mums negerai? Karai. Ar dar mažai aukų?
Tiek daug alkanų vaikų. Paklausk savęs kodėl žudom vaiką,
Kodėl atleist nemokam savo priešui? Kodėl mušam savo vaiką?
Kodėl leidžiam mirti paukščiui? Kodėl mes tokie?

Tėve, tėve, aš bijau, žmonės netiki manim ir meile,
Aš ėjau ir sustojau vėl, tėve, tėve, aš bijau.

Mes negerbiam kitų, mes netikim draugais,
Mes nuodijam save, didžiuojamės karais.
Mes statom tuščias pilis, vadinam save dievais,
Vaidinam savo dramą ir verkt verčia man.
Ar ant pečių jauti skausmo svorį?
Jie užkrėstom širdim mylėti nori.
Kasdien daraus vyresnis,
Pasaulis man vis šaltesnis.
Kodėl mes tokie?

Tėve, tėve, aš bijau, žmonės netiki manim ir meile,
Aš ėjau ir sustojau vėl, tėve, tėve, aš bijau.

Kodėl?
Kodėl?

Tėve, žmonės žudo save lėtai,
Kodėl mes tokie?

Tėve, tėve, aš bijau, žmonės netiki manim ir meile,
Aš ėjau ir sustojau vėl, tėve, tėve, aš bijau.

Kodėl mes tokie?

Tėve, tėve, aš bijau... (Kodėl?)
Žmonės netiki manim ir meile,
Aš ėjau ir sustojau vėl... (Kodėl mes tokie?)
Tėve, tėve, aš bijau.

Tėve, tėve, aš bijau, žmonės netiki manim ir meile,
Aš ėjau ir sustojau vėl, tėve, tėve, aš bijau.